Patarlės 6

₁Mano vaike, jei laidavai savo kaimynui,

jei kitam už jį padavei ranką,

₂esi susisaistęs savo lūpų pareiškimu,

esi įkliuvęs per savo ištartą žodį,

₃daryk ką nors, mano vaike, ir išsinarpliok,

nes esi patekęs į savo kaimyno rankas:

eik keliais ir maldauk savo kaimyno.

₄Neužmik

ir neužmerk akių,

₅kol neišsigelbėsi kaip gazelė nuo medžiotojo,

kaip paukštis nuo gaudytojo.

₆Nueik pas skruzdėlę, dykaduoni,

patyrinėk jos kelius ir pasimokyk išminties.

₇Neturėdama jokio vado, pareigūno ar valdovo,

₈ji pripildo savo sandėlius vasarą

ir surenka peną per pjūtį.

₉Kiek ilgai tu drybsosi, dykaduoni?

Kada kelsiesi iš miego?

₁₀„Truputį pamiegoti, truputį pasnausti,

truputį rankas sudėjus pailsėti“, –

₁₁ir skurdas užklups tave kaip plėšikas,

o nepriteklius – kaip ginkluotas karys.

₁₂Suktas ir nedoras žmogus

gyvena apgaulingai kalbėdamas,

₁₃jis merkia akimi, nenustovi vietoje,

rodo ženklus pirštais,

₁₄klastinga širdimi rengia pikta

nuolat sėdamas vaidus.

₁₅Žūtis tokį žmogų ištiks staiga,

akimirksniu, be vilties atsitiesti.

₁₆Šešių dalykų VIEŠPATS nekenčia,

o septyni jam kelia pasibjaurėjimą:

₁₇išpuikusios akys, melagingas liežuvis,

nekaltą kraują liejančios rankos,

₁₈nedoras pinkles rezganti širdis,

pikta daryti skubančios kojos,

₁₉neteisingai liudijantis melagingas liudytojas

ir šeimoje vaidus sėjantis žmogus.

₂₀Mano vaike, laikykis savo tėvo įsakymo

ir neatmesk savo motinos mokymo.

₂₁Laikyk juos pasirišęs prie širdies,

pasikabink ant kaklo.

₂₂Kad ir ką darysi, jie tau padės;

kai gulsiesi miego, jie tave saugos,

kai atsibusi, su tavimi bendraus.

₂₃Juk įsakymas yra žiburys,

mokymas – šviesa,

o drausmės pamokymai – gyvenimo kelias;

₂₄jie apsaugos tave nuo palaidos moters,

nuo svetimautojos vilionių.

₂₅Negeisk jos grožio savo širdyje,

nesileisk užburiamas jos žvilgsnių,

₂₆nes kekšei atlyginti užtenka duonos kepalo,

o svetima žmona yra spąstai žmogaus gyvasčiai.

₂₇Argi gali žmogus užsikurti ugnį sterblėje,

nesudegindamas savo drabužių?

₂₈Argi gali jis vaikščioti žarijomis,

nenusvildamas kojų?

₂₉Taip nutinka žmogui, kuris miega su savo kaimyno žmona;

kas ją paliečia, tas neliks nenubaustas.

₃₀Žmonės neniekina vagies, kuris būdamas alkanas vagia,

kad numalšintų alkį.

₃₁Tačiau pagautas jis turi atmokėti septyneriopai

ir atiduoti visą savo namų turtą.

₃₂Bet žmogus, kuris svetimauja, sveiko proto neturi;

tai darydamas, jis žudo patį save.

₃₃Jis susilauks antausių ir nemalonės,

niekada nebus ištrinta jo gėda,

₃₄nes pavyduliavimas sukelia vyro įtūžį,

ir keršto pagautas jis nesivaldo.

₃₅Išpirkos jis nepriims,

o kyšio, net didžiausio, atsisakys.